Trys sukčiavimo schemos — ir kaip jas atpažinti

Bendra taisyklė, kurią verta įsiminti dar prieš skaitant toliau: tikras privatus skolintojas niekada neima pinigų iš skolininko pirmas. Jei pinigų prašo iš jūsų anksčiau, nei jūs ką nors gaunate — tai beveik visada apgaulė, o ne sandorio dalis.

1. Išankstinis mokestis

Dažniausia ir aiškiausiai atpažįstama schema. Po trumpo susirašinėjimo „skolintojas“ paprašo sumokėti kažką prieš pervedant paskolą: „draudimą“, „komisinį“, „sutarties įforminimo mokestį“ ar „notaro depozitą“. Suma dažniausiai nedidelė, palyginti su žadama paskola — būtent tam, kad atrodytų nekaltai.

Kaip veikia: gavęs mokestį, apgavikas dingsta, o jokios paskolos nebūna. Kartais paprašoma antro mokesčio — „liko paskutinis žingsnis“.

Kaip apsisaugoti: niekada nemokėkite nieko iš anksto. Teisėtame sandoryje pinigai visada juda tik viena kryptimi — nuo skolintojo skolininkui. Bet koks „mokestis prieš išmokėjimą“ yra pagrindinis apgaulės ženklas.

2. Netikras skolintojas / tapatybės neatitikimas

„Skolintojas“ atrodo įtikinamai, bet detalės nesutampa: sąskaitos, į kurią prašo pervesti (arba iš kurios žada pervesti), savininko vardas skiriasi nuo to, su kuriuo bendravote. Arba prašoma atsiųsti kortelės, asmens dokumento nuotraukas ar prisijungimo duomenis „patikrai“.

Kaip veikia: tikslas — arba gauti jūsų duomenis tapatybės vagystei, arba pridengti svetimą sąskaitą. Vardų neatitikimas — požymis, kad kalbate ne su tuo, kas iš tikrųjų valdo pinigus.

Kaip apsisaugoti: patikrinkite tapatybę pagal originalų dokumentą, o ne pagal nuotrauką ar pažadą. Vardas sutartyje, vardas banko sąskaitoje ir žmogus, su kuriuo kalbate, turi sutapti. Niekada nesiųskite kortelės duomenų ar prisijungimų — tikram sandoriui jų nereikia.

3. Pervedimas trečiajam asmeniui ar kriptovaliuta

Prašoma pervesti pinigus „draugui“, „įmonei“ ar į kriptopiniginę, o ne tiesiogiai kitai sandorio šaliai. Paaiškinimai skamba logiškai: „mano sąskaita laikinai užblokuota“, „taip greičiau“.

Kaip veikia: pinigai, pervesti trečiajam gavėjui ar į kriptovaliutą, tampa beveik neatsekami ir jų neįmanoma susieti su konkrečiu sandoriu. Ginče toks pervedimas praktiškai neapginamas.

Kaip apsisaugoti: pinigus perveskite tik banko pavedimu tiesiogiai kitai sandorio šaliai ir mokėjimo paskirtyje nurodykite sutarties datą. Venkite mokėjimų tretiesiems asmenims ir kriptovaliutos, kai sandoriui reikia teisinio tikrumo. Viską laikykite raštu.

Ką daryti su įtartinu skelbimu

Jei skelbimas ar susirašinėjimas atitinka bent vieną iš šių požymių, praneškite mums el. paštu info@privatipaskola.lt — nurodykite skelbimo nuorodą ir kas sukėlė įtarimą. Portalas tokius skelbimus šalina, tačiau galutinę patikrą visada atlieka pačios šalys. Kaip veikia portalas ir kokia jo rolė, aprašyta puslapyje apie mus, o platesnis saugaus sandorio kontekstas — privačios paskolos.

Dažni klausimai

Ar tikras skolintojas gali prašyti mokesčio prieš paskolą?

Ne. Teisėtame sandoryje pinigai juda tik nuo skolintojo skolininkui. Bet koks mokestis prieš išmokėjimą — pagrindinis apgaulės ženklas.

Kaip patikrinti, ar skolintojas tikras?

Patikrinkite tapatybę pagal originalų dokumentą. Vardas sutartyje, banko sąskaitos savininkas ir žmogus, su kuriuo kalbate, turi sutapti.

Kur pranešti apie įtartiną skelbimą?

El. paštu info@privatipaskola.lt, nurodant skelbimo nuorodą. Portalas įtartinus skelbimus šalina.